Klientai ir užsakovai tikisi, kad gaminių pasiūla platės, gamybos ir pristatymo terminai trumpės, prekių kokybės ir kainos santykis bus vis palankesnis. Šios, o, beje, ir kitos nuostatos rinkoje verčia gamintojus platinti siūlomą gaminių asortimentą, mažinti gamybos partijas, trumpinti gamybos ir pristatymo terminus. O prie to – visa tai padaryti už mažesnę savikainą dirbant įmanomai didesniu efektyvumu. O jei gamybos procesas reikalauja sekti ir vertinti alergenų ar konservantų kontrolę bei gamybos pamainingumą ir su tuo susijusius iššūkius…
Tai kaip visa tai apjungti nepasimetant skirtingų procesų tarpusavio ryšiuose, priklausomybėse, randant patogiausius ir teisingiausius sprendimus, optimaliai suvadovauti procesams ir suvaldyti žaliavų bei įrengimų, darbo jėgos panaudojimą juose bei įvertinti daugybę momentinių ir istorinių duomenų, įtakojančių tiesioginį planavimo rezultatą?
Planavimo proceso problematika
Tokių iššūkių vargu ar gali imtis net ypatingą ir ilgalaikę patirtį turintys darbuotojai. Ne paslaptis – taip dabar dažnai vyksta didesnėje dalyje Lietuvos gamybinių įmonių. Tačiau panaudojant verslo valdymo sistemos (toliau VVS) galimybes – geriausiu atveju jie gali būti ekspertai, savo ypatingas žinias, o kartais ir „šeštąjį pojūtį“ panaudojantys VVS planavimo algoritmo nevaldomiems niuansams įvertinti.
Planavimo procese apribojimų ir iššūkių yra daug. Štai keletas jų:
- pagaminti gaminius tada, kai to tikimasi realizacijos sandėlyje ar logistikos grandinėje;
- garantuoti reikiamą produkcijos likutį ar rezervą realizacijos sandėlyje nenumatytų poreikių ar ilgalaikių įsipareigojimų vykdymui;
- procese panaudoti minimaliai pakankamą žaliavų kiekį, suvaldyti jų judėjimą, galimus likučius gamybos vietose to pasėkoje nedidinant žaliavų išankstinių užsakymų ir neeikvojant tam apyvartinių įmonės lėšų bei sandėliavimo resursų;
- apjungti žaliavų ir pusgaminių apdirbimą gamybos operacijose taip sumažinant operacijų pasikartojimą;
- gamybos užsakymus, operacijas ir užduotis išdėstyti taip, kad pagal galiojančius reikalavimus būtų suvaldytas alergenų ir konservantų judėjimas per gamybinius įrengimus;
- sukurti galimybę papildomai vykdyti gamybos ciklo operacijas atsitikus nenumatytiems atvejams tokiems kaip papildomas užsakymas, brokas ar kt.
Planavimo organizavimui reikalingi poreikio kiekiai ir terminai. Tokią informaciją galima surasti ir įvertinti iš VVS pateikiamų istorinių duomenų, planuojant galima vadovautis minimaliais ar maksimaliais sandėlio likučių apribojimais. Tačiau dažniausiai tai bus pirkėjo pirkimo užsakymai. Visgi tai gali būti nepakankamas informacijos kiekis planavimo operacijoms vykdyti ypač jei produkcija yra orientuota į galutinį pirkėją, galiojimo terminai yra trumpi, o gaminamos apimtys skaičiuojamos šimtais, rečiau – tūkstančiais. Čia sprendimai – du: arba rizika su pertekliniu kiekiu, arba papildomas darbuotojo pasitelkimas niuansų valdymui.
Gamybos valdymo klausimai
Jei planavimo rezultate mes gavome gamybos užsakymus ir gamybines užduotis, jie bus adresuoti žaliavų sandėliams ir technologinių operacijų atlikimo taškams gamybinio proceso grandinėje. Galutinio produkto augimas nuo žaliavų per tarpinius gaminius – pusgaminius iki galutinio gaminio dažniausiai vyksta pasinaudojant komplektavimo specifikacijomis, kurios tarnauja ir planavimo, ir gamybos valdymo poreikiams.
Gamybos valdymo procesas dažniausiai turi savo apribojimus:
- sukurti būtiną užduočių skaičių gamyboms apimtims atlikti ir įvertinti galimus apjungto kiekio išskaidymus būsimoms tolimesnėms užduotims vykdyti;
- nukreipti užduotis į technologinius taškus prie tinkamų gamybos įrengimų;
- valdyti įrengimų pajėgumus ir darbo jėgos laiką;
- garantuoti maksimalų įrengimų ir darbo jėgos panaudojimą, galbūt spręsti gamybos perkėlimą tarp galimų gamybos vietų;
- suvaldyti pusgaminių judėjimą tarp technologinių taškų kartais ir kitose gamybos vietose ar net cechuose;
- suženklinti ir patalpinti užduoties vykdymo rezultatus tarpinėse talpose ar kaip logistinius vienetus;
- surinkti ir suregistruoti VVS struktūroje gamybos procesų metu kintančią informaciją.
Į bendrą apribojimų sąrašą galima būtų jungti ir gamybinių įrengimų būklės vertinimą, pakeičiamumą, darbuotojų profesijų sąrašo ar darbuotojų junginių darbo vietose valdymą.
Ypatingai svarbus yra informacijos apie vykdomas operacijas ir užduotis surinkimas VVS. Išorinių dažnai per bendravimo protokolus jungiamų techninių ar technologinių skaitmeninimo priemonių teikiama informacija gali būti kritiškai svarbi jei šios informacijos pagrindu įmonė numačiusi atlikti procesų eigos, spartos, kokybės kitokios svarbos analizę. Ypač maisto ar medicininių preparatų, o ir kitų pramonės segmentų įmonėms tai gali būti produkcijos atsekamumui būtinos informacijos surinkimo galimybė.
Jei planavimo srityje papildomas skaitmeninimo priemones panaudoti sunku, tai gamybos valdymo sritis šiam procesui kuo puikiausiai tinka. Ir pasirinkimas gali būti įvairiausias – nuo vykdomų užduočių parametrų ir informacijos registravimo iki produkcijos svėrimo, skaičiavimo, rėžimų pamatavimų ar kitos charakteringos proceso informacijos surinkimo ir talpinimo VVS.
Ne mažiau svarbus ir pagamintos kokybiškos ir nekondicinės produkcijos registravimas, ženklinimas. Įmonės dažnai skiria produkcijos vienetus kokybiniams laboratoriniams tyrimams ar terminuotiems atidėjimams kokybės kontrolei. Šių kiekių registravimas ir judėjimo fiziniais kanalais ir VVS valdymas – taip pat sritis procesų skaitmenizavimui.
Būtų labai šaunu, kad gamybinio proceso pabaigoje visa pagaminta produkcija būtų paženklinta gaminių partijomis, pagaminimo – galiojimo terminais, kitais būtinais GS1 standarto parametrais, suformuoti logistiniai vienetai. Taip ji perduota į realizacijos sandėlius būtų pilnai paruošta tolimesnėms jau realizacijos sandėlio operacijoms, o dažnai – ir pirkėjo poreikiams pagal užsakymus tenkinti.
Vertinant jau minėto GS1 standarto plitimą logistinėje grandinėje ir reikalavimą krovinius formuoti ir informaciją apie juos rinkti per logistinius vienetus, dažnoje įmonėje atsiranda poreikis tokius logistinius vienetus (paletes, konteinerius, talpas, dėžes) turėti kaip vienetinės apskaitos elementus. Dažnu atveju – tai papildomas ir tik diegiančios ar aptarnaujančios VVS sistemą įmonės specialistams pakeliamas duomenų bazės pertvarkymas įjungiant papildomą kiekinį sandėlio pjūvį.
Išvados
Planavimo ir gamybos valdymas – viena sudėtingiausių ir apribojimų bei kriterijų gausi įmonių veikos sritis. Joje gimsta tarpiniai pusgaminiai ir galutinė produkcija, kur gali būti surenkama didžiuliai kiekiai procesų eigą aprašančios informacijos. Tai sritis, kur gali būti lanksčiai panaudojamos skaitmenizavimo priemonės ir metodai.
Tai dažnai labai individualia planavimo ir valdymo metodika konkrečiai įmonei pasižyminti sritis. Kartais, net ir ypatingai stengiantis procesus unifikuoti ar pritraukti prie konkrečios VVS standartų ar algoritmų gali nepasisekti.
Todėl kaip pagrindinė rekomendacija problematikos suvaldymui pereinant prie VVS planavimo ir valdymo, o ypač prie šių veiklų skaitmeninimo turėtų būti nuoseklus ir iš pagrindų atliktas vykdomų procesų architektūros paruošimas, leisiantis ryšius ir priklausomybes tarp jų apjungti kaip didelės Puzzle dėlionės elementus.
Nepaisant didžiausių iššūkių įmonių procesų skaitmenizavimo srityje tai daryti verta ir būtina. Šalia daugumos VVS siūlomų sprendimų planavimo srityje galima surasti ir labiau specializuotų – tiksliau, jautriau, plačiau, įvairias ir kompleksiškiau vertinančių minėtus apribojimus. Dažnu atveju gamybiniai procesai įmonėse ir toliau veikia įprastai, atsiranda papildoma skaitmeninimo – informacijos surinkimo – proceso valdymo iš VVS dedamoji.
Manau – paprasčiausiai nebėra kitos alternatyvos. Kitaip rinkos spaudimą ir konkurentų judėjimą gali būti sunku atremti „plikomis rankomis“.
Nevėluokime tobulėti!
OIXIO
LinkedIn
