Vis dar kyla klausimas „Kam reikia skaitmenizuoti įmonės procesus?“, juk dažnai įmonės veikla nusistovėjusi, rezultatas beveik tenkina savininkus ir vadovus, vietinio „bardakėlio“ kaina įskaičiuota savikainoje ir beveik priimtina, o pasikeitimo ar net įsivaizduojamų revoliucijų baimė – didelė.
Vis labiau įsibėgėjant ketvirtajai pramonės revoliucijai (angl. Industry 4.0), apie ją Lietuvoje gali kalbėti tik keletas procentų dažniausiai užsienio kapitalą turinčių įmonių, o pramonės skaitmenizacija – trečioji pramonės revoliucija Lietuvoje daugumoje įmonių vos pradėta ir vykdoma ženkliai per lėtai.
Bendrąja prasme skaitmenizacija yra priemonė procesams ir rezultatams registruoti einamuoju laiku, tam panaudojant pačią įvairiausią techninę ir programinę įrangą, ir visai nesvarbu koks tas procesas – žaliavų priėmimas, gamybos proceso operacija, gamybos rezultatų registravimas, sandėlio operacija ar temperatūros pamatavimas, sunaudotų gamybinių resursų ar žaliavų momentinis įvertinimas. Skaitmenizacija leidžia procesus fiksuoti einamuoju laiku ir turimomis priemonėmis, vėliau apdirbti esamais ar papildomai sukurtais Microsoft Dynamics įrankiais.
Kas dažniausiai trukdo skaitmenizacijai?
Visų pirma – resursų trūkumas. Žinių stoka, supratimas, kad tai įmanoma padaryti kitaip, greičiau, tvarkingiau, pakeliui užregistruojant proceso įvykį ar operacijos rezultatą. Įmonei didelę svarbą turi IT specialistai, ypač tie, kurie puikiai išmano sistemą ir sugeba įmonės veiklą organizuoti per ją. Dažniausiai tokių specialistų trūkumą įmonės kompensuoja pavesdami „varikliuko“ pareigas labai plataus profilio aktyvesnių darbuotojų ratui. Žinoma, didžiąją dalį darbų galima užsakyti, nusipirkti iš išorės, tačiau tai visada kainuoja brangiau ir vyksta lėčiau, o svarbiausia neaugina vidinio žinojimo bei dažniausiai riboja įmonių ambicijas ir planus skaitmenizacijos procese.
Antras svarbus aspektas stabdantis procesų skaitmenizaciją – vizijos ir tikslų nebuvimas. Gali būti, kad įmonėje nėra kam suformuoti įmonės skaitmenizacijos vizijos ar nustatyti tikslų, kurių siekis nukreiptų įmonę skaitmenizacijos linkme. Vietoj to yra perkami technologiniai įrenginiai papildomai paklausiai produkcijai gaminti, argumentuojant, kad šiuo metu tai yra problema, o skaitmenizacija palauks. Iš kitos pusės įmonė gali siekti auginti rezultatus ir ruošti verslą perleisti naujiems šeimininkams, dėl to svarbu dabar didinti pardavimo kainą, o ne kurti įmonės skaitmenizacijos planus, kurių rezultatai pasimatys tik po kurio laiko.
Taip pat sunkumų sukelia nusiteikimas dirbti, t. y. nusiteikimas dirbti taip, kaip įprasta su puikiai savo darbą išmanančiais ir atliekančiais ilgametę patirtį turinčiais specialistais, vidinio poreikio ar iniciatyvos nebuvimas įmonės viduje tarp vedančiųjų specialistų. Tai dažnai paskatinama nusiteikimo ar „tenkinančios“ padėties kai rezultatai gaunami beveik laiku, o klaidos kainuoja priimtinai brangiai. Toks darbuotojų požiūris į atliekamą darbą gali formuotis bijant esminių pasikeitimų. Įmonės skaitmenizacija daugumai atrodo kaip revoliucija, tačiau realybėje tai yra arčiau evoliucijos nei, kad revoliucijos. Situaciją „išjudinti“ gali padėti išoriniai konsultantai.
Paskutinis, tačiau ne ką mažiau svarbus trukdis yra įmonės finansinės galimybės. Jei įmonė savo piniginius srautus nukreipia technologinių ar kitų galimybių plėtrai, labai realu, kad bus susiduriama su situacija, kai lėšų skaitmenizacijos planams ir tikslams tiesiog neužteks, nors skaitmenizacija yra lygiai tokia pat svarbi, o gal net ir svarbesnė įmonės investicija. Daugeliu atveju yra susiduriama su nemokėjimu paskaičiuoti būsimos vertės (ypač kai tai susiję su „softiniais“ dalykais), palyginus su situacija kai prieš akis „stovi“ apčiuopiamas daiktas – pvz., koks nors naujas įrenginys, kurio parametrai yra aukštesni nei dabartinio įrenginio. Ar neakivaizdu, kad turint našesnį įrenginį bus galima pasiekti ir geresnių rezultatų? Nes taip paprasčiau, nei galvoti kaip išnaudoti esamą įrenginį, paanalizuoti kiek jis prastovi, kas tiksliai trukdo jį optimaliau išnaudoti? Nes galbūt tai gamybos plano reikalas, dėl ko teks griauti nusistovėjusius gamybos kanonus – „mes jau dešimt metų gaminome tokia eilės tvarka, tad kam čia išradinėti dviratį ir bandyti gamybos procesą koreguoti?“ pvz., dažėme detales pagal paleistus į gamybą užsakymus ir niekada nebandėme užsakymus grupuoti pagal dažymo spalvą (pradžioje baltos spalvos detalės, vėliau tamsesnės, kad „sutaupyti“ ant praplovimų ir įrenginio paruošimo).
Kas gali „išjudinti“ nusistovėjusią situaciją?
Lygiai taip, kaip aukščiau pastraipose aptariau procesą stabdančius veiksnius ir priežastis, lygiai tos pačios priežastys gali būti esminėmis skaitmenizacijos procesą inicijuoti ir vykdyti. Pradžioje reikia bendro sutarimo, kai įmonės vadovai (kartais įtraukdami savininkus) palaiko iniciatyvas susijusias su skaitmenizacija. Nepalaikomos iniciatyvos turi polinkį apskritai dingti nuo darbuotojų stalo, t. y. kam stengtis siūlyti (pramušinėti sieną savo galvą) jei yra aišku, kad žalia šviesa nebus uždegta… Taigi, pirmoje vietoje turime daryti viską, kad tokia „kultūra“ bendrovėje neįsigalėtų. Antra, turime įgalinti supratimą, kad sistemos gali atnešti daugiau naudos nei mes esame linkę pradžioje iš jų tikėtis (t. y. pirmoje vietoje neturėtumėm kelti klausimų stabdančių mus nuo veiklos, pvz., ar sistema susitvarkys su didesne procesų įvairove, didesniais informacijos kiekiais). Reiktų eiti su prielaida, kad sistema susitvarkys su techniniais dalykais, o mums kaip darbuotojams vertėtų koncentruotis į procesus, duomenų surinkimą ir jų panaudojimą. Trečia, reiktų galvoti kaip atsikratyti neefektyvios veiklos, reikalaujančios rankinio darbo. Tai svarbu tiek iš pačios skaitmenizacijos perspektyvos, tiek ir iš tos, kad užtikrinti sąlygas, kurių tikisi darbuotojai. Tai svarbu augančių darbo jėgos kaštų kontekste. Produktyvumas labiau paaugtų jei įmonė būtinus, nenašius ar rankiniu būdu atliekamus darbus perleistų sistemoms. Bet kokios problemos, kurios įmonei kainuoja tiek tiesiogiai tiek netiesiogiai, gali būti suvaldytos pasitelkus didesnį žinojimą ir suvokimą apie esamą situaciją. O jei tą situaciją dar galima ir patogiai valdyti, nusistovėję įmonės procesai kaip mat pagerės ir tik į gerą.
Ar tai stipriai skiriasi kiekvienoje įmonėje?
Labai dažnas diskusijų su klientais aspektas ir labai dažnai išgirstamas posakis yra – „O pas mus įmonėje tai viskas visiškai kitaip“. Tai nėra tiesa, nors dalinai nėra ir ne tiesa. Dauguma įmonių vykdo labai panašius procesus ir tai, kas yra tikrai individualu, sudaro ne daugiau kaip keletą procentų visų procesų įmonėje.
Savaime suprantama, tarp skirtingų veiklos rūšių, ypač skirtinguose pramonės sektoriuose, skirtumai didesni. Tačiau dažniausiai tai reiškia, kad vienos ar kitos įmonės plačiau, giliau ar detaliau naudos vienus ar kitus verslo valdymo sistemų (toliau VVS) funkcionalumus ir tik papildomo patogumo, lankstumo, operacijų greičio vardan, galbūt, siekiama tai atlikti su papildomomis išorinėmis priemonėmis. Tokiu atveju jų ir VVS bendradarbiavimui reikės papildomos taikomosios programinės įrangos. Įmonės, pasirengusios unifikuoti ir standartizuoti savo procesus ir diegėjo, pasirengusio maksimaliai plačiai pritaikyti standartinius verslo valdymo sprendimus bendradarbiavimas projekto eigą greitina ir pigina.
Kaip svarbu turėti skaitmenizacijos viziją ir projekto resursus?
Būtinybė turėti įmonės skaitmenizacijos viziją, tai tokia pat, o gal ir svarbesnė sudedamoji dalis, kaip technologinė įranga ar žmogiškieji resursai. Įmonės skaitmenizacijos vizija yra ilgalaikės krypties pasirinkimas. Tai procesas, kuris prasideda ir niekados nesibaigia. Tai supratimas, kaip skaitmenizacijos pagalba verslas bus valdomas artimiausiais metais. Bus vis dar investuojama į vietines serverines ir susiduriama su nepakankamų serverinės pajėgumų klausimais ar bus daromas „statymas“ ant debesies (angl. Cloud) infrastruktūros, kur yra didelės galimybės (pa)matuoti resursus. Ar bus pereinama prie SaaS (Software as Service) tipo paslaugų kurios paskui save neša pastovius pokyčius, kai nepertraukiamai gaunami nauji VVS funkcionalumai, dėl ko savotiškai užsiprogramuojama ant pastovaus gilinimosi į naujai atsiradusius funkcionalumus ir nuolatinį galvojimą kaip juos pritaikyti savo veikloje… Savotiškai nepertraukiamo mokymosi proceso užsikūrimo galimybė įmonėje, ar ne?
Bendravimo su klientais patirtis sako, kad visada sėkmingiau dirbama su įmonėmis jei jos turi specialistus žinančius vidinius procesus ir sugebančius suprasti jų atvaizdavimą verslo valdymo sistemoje. Tai ne tik bendravimas su diegėjais įsisavinant programinę įrangą, bet ir diegimo darbai, vidiniai kolektyvo mokymai, žinių perdavimas. Skaitmenizacijos nuostatų paskleidimas ir kolektyvo nusiteikimas naudotis sukurtais programiniais ir techniniais sprendimais yra dirva, kurioje lengviau sėti progreso sėklas, kurių sudygimo rezultatai – ženkliai geresni.
Susisiekite su mumis
Dovydas Zinkevičius
LinkedIn
