Pasaulis niekada nebus toks, koks buvo prieš COVID-19 paralyžuojant pasaulį. Ateityje mes kalbėsime apie tai kaip viskas vyko prieš ir po koronos. Daugelis tendencijų, kurios populiarėjo dar prieš krizę, jos metu tiesiog sprogo. Ypač keturios tendencijos.
Galimybė dirbti nuotoliniu būdu pritraukia naujus talentus
Iki šios krizės nuotolinį darbą iš namų praktikavo tik kelios įmonės. Toks darbo būdas suteikė darbuotojams galimybę rinktis lankstesnį darbo laiką, kuris atitinka jų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Tačiau iš tikrųjų dauguma vadovų norėjo, kad darbuotojai pasirodytų biure, kad būtų matomi, produktyvūs ir lengvai pasiekiami.
Kai koronos virusas pradėjo plisti visame pasaulyje, praktiškai per naktį turėjome prisitaikyti prie darbo iš namų sąlygų. Ir dauguma greitai prisitaikė. Dalis net gi tapo produktyvesni.
Columbus grupės (kuriai priklausėme, kai dar vadinomės Columbus Lietuva) dukterinėje įmonėje Olandijoje atlikome darbuotojų apklausą apie darbą iš namų. Tiesą sakant, būtent Olandijos biure buvo mažiausiai darbuotojų, kurie iki krizės dirbo iš namų. Ir rezultatai tikrai nustebino – 90% darbuotojų mielai dirbo iš namų, o 80% teigė, kad jie yra produktyvesni. Taip, jiems trūksta pokalbių prie kavos aparato su kolegomis, bet darbas namuose be jokių trukdžių, kamščių išvengimas ir galimybė suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą yra naudingas visiems.
Manau, kad po krizės mūsų darbo būdas pasikeis. Nebelikus priklausomybės nuo darbo vietos, įmonės galės pritraukti daugiau savo srities talentų ir sukurti didesnę įvairovę. Žmonės su fizine negalia ar kitais apribojimais turės didesnes galimybes gauti svajonių darbą. Padidės ne visą darbo dieną dirbančių ir laisvai samdomų darbuotojų skaičius. Tuo pat metu įmonės galės sumažinti didelių biurų sąnaudas ir turės galimybę darbo vietą padaryti patrauklesne pridedant papildomų paslaugų.
Nuotoliniai pardavimai ir paslaugų pristatymas į namus tampa nauja norma
Praėjusią savaitę bendravau su vidutinio dydžio gamybos įmonės generaliniu direktoriumi, kuris teigė, kad per pastarąjį 1,5 mėnesio į jį nesikreipė nei vienas pardavimų atstovas. Paprastai jis sulaukia žinučių iš dešimties pardavėjų per vieną savaitę. Mažiausiai. Susitikimai vyko ir toliau tik dabar jau nuotoliniu būdu, o ir patys susitikimai buvo daug produktyvesni tiek jam pačiam, tiek pardavėjui.
OIXIO mes jau ne vienerius metus aptarnaujame savo klientus nuotoliniu būdu. Kelios mūsų teikiamos paslaugos net buvo sukurtos nuotoliniu būdu. Tačiau dar prieš koronos krizę pastebėjome, kad daugelis mūsų klientų nori, jog konsultantas fiziškai dalyvautų susitikimuose ir mes suvokėme, kad fizinis dalyvavimas suteikia aiškesnę komunikaciją.
Tikrasis žingsnis į nuotolines paslaugas atėjo su korona. Mes supratome, kad nuotolinis valdymas neturi jokių apribojimų nei parduodant, nei tiekiant, nei plėtojant ar aptarnaujant. Ir aš manau, kad ateityje turėsime dar daugiau galimybių tobulėjant technologijoms. Suprasime, jog per nuotolį yra lengviau, pigiau ir greičiau.
Skaitmeninės įmonės išloš daugiausiai
Nėra abejonės, kad įmonės, kurių procesai yra skaitmenizuoti, koronos metu susitvarkė daug geriau nei tos, kurios dar nėra pilnai perėjusios į skaitmeninį pasaulį. Įmonės, kurios gali teikti paslaugas nuotoliniu būdu – suteikia galimybę dirbti, apsipirkti ir, be kita ko, pramogauti iš namų, koronos krizės metu ne tik nepražuvo, bet ir stipriai plėtėsi. Amazon, Netflix ir Zoom yra puikūs pavyzdžiai. Danijos įmonė COOP, kuri internetu parduoda bakalėjos gaminius, padidino savo pajamas beveik trigubai, o BilkaToGo (maisto produktai) išaugo 500%.
Dauguma skaitmeninių įpročių, kurie atsirado koronos krizės metu, neabejotinai išliks ir po jos. Greitu metu pastebėsime, kaip daugėja internetu teikiamų paslaugų. Mažmeninės prekybos tinklai investuoja į skaitmeninę prekybą, o gamybos įmonės – į robotiką ir virtualią realybę. Trumpai tariant, perėjimas nuo fizinio prie skaitmeninio pasaulio tik paspartės.
Dar prieš koronos krizę plito skaitmenizacija, o korona šią tendenciją tik paspartino.
Skaitmenizacija skatina tvarumą
Niekada anksčiau neturėjome tokio aiškaus priminimo, kad gyvename VUCA (angl. volatility, uncertainty, complexity, ambiguity) pasaulyje. Supratome, kad galime veikti greitai, būti lankstūs, mąstyti tiek apie trumpalaikius, tiek apie ilgalaikius tikslus ir darbus, bei nuolat būti pasiruošusiems naujoms grėsmėms ir galimybėms.
Įmonės suprato kokie yra nuotolinio darbo pranašumai – retesni važinėjimai, nedideli biurai ir mažiau fizinių susitikimų, tuo pačiu galimybė pagerinti produktyvumą, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei naujos skaitmeninio verslo galimybės. Ir teigiamas šalutinis poveikis – nuotolinis darbas prisideda prie svarbaus tikslo – tvarumo.
Nepaisant to, kad vyksta pasaulinė sveikatos krizė, klimato kaitos krizė neišnyko, nors ir koronos krizė taip pat turėjo teigiamą poveikį klimatui. Galbūt esu naivus optimistas, tačiau aš iš tikrųjų tikiu, kad ši krizė padės įmonėms pamatyti didesnius skaitmenizacijos pranašumus: mažesnes sąnaudas, pagerėjusias paslaugas IR mažiau anglies pėdsakų. Ši krizė parodė, kad suderinti globalūs veiksmai siekiant mažesnio klimato kaitos poveikio yra įmanomi, tad kyla klausimas, ar galėsime prisitaikyti, kai vėl bandysime grįžti į pradines vėžes. Tikiuosi…
Po kelerių metų, atsigręžę į krizę, kurią išgyvename dabar, kalbėsime kaip buvo prieš ir po koronos. Pasaulis pasikeitė. Aš tikiuosi, kad pasinaudosime šia patirtimi ir kursime tvaresnius verslo modelius. Ir viena stipriausių kortų, be abejo, yra skaitmeninimas.
OIXIO
LinkedIn
