Daugelis mano, kad mažmeninė prekyba tai paprastas verslas, kuriame tik perki ir parduodi taip gaudamas pelną. Turiu jus nuvilti, nes tai kur kas sudėtingesnė ir daugiau pastangų reikalaujanti veikla. Pardavėjai jau nuo seno stengiasi įtikti klientams bei pritraukti juos taip, kad jie sugrįžtų į parduotuvę vėl ir vėl. Tačiau ar skatinimas sugrįžti į fizinę parduotuvę vis dar aktualus šiuolaikiniame pasaulyje kai pirkėjai turi plačias apsipirkimo galimybes, tokias kaip internetinės parduotuvės ar specialios programėlės (angl. apps) – tai ir pamėginsime panagrinėti.
Kliento pirkimo įpročių įtaka pardavėjui
Kokie vartotojų įpročiai formuoja dabartinį pardavėjų verslo modelį? Tai nesunku suprasti pastebėjus kiekvieno iš mūsų veiksmus prieš įsigyjant prekę ar paslaugą. Dažnu atveju, mes nepuolame iškart važiuoti į parduotuvę ir pirkti, pirmiausia paieškome informacijos apie norimą prekę/paslaugą internete, sužinome apie jos savybes, galbūt pasižiūrime, kurioje parduotuvėje taikomi specialūs pasiūlymai. Taip patogiau, nes norimą informaciją gauname čia ir dabar, negana to, išsirinktą prekę/paslaugą galime nusipirkti realiu laiku būnant bet kur, reikia tik prisijungti prie internetinės parduotuvės ar programėlės. Nebereikia gaišti laiko ir ieškoti kur artimiausia parduotuvė, visa tai galime padaryti tebegulėdami ant sofos namuose. Tokiam klientų elgesiui nemažą įtaką daro ir pardavėjų siuntinėjami reklaminiai pranešimai, kas rodo, kad gyvename skaitmenizuotame laikotarpyje ir mažmenininkai neturėtų atsilikti nuo klientų besiformuojančių įpročių ir su skaitmeninių sistemų pagalba tapti draugiškesni jų poreikiams.
Pažvelgus į statistiką Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių (išskyrus automobilių pardavimo ir remonto bei maitinimo ir gėrimų įmones) apimtys, lyginant 2019 metų pirmus penkis mėnesius su 2018 metų pirmais penkiais mėnesiais, padidėjo ir šiemet siekė 4,713 mlrd. eurų (be PVM), o tai yra 7 proc. daugiau nei pernai (palyginamosiomis kainomis). Ir kol kas nepanašu, kad augimas sustotų. Ko gero dauguma norime tikėti, kad apimtys auga vien dėl gerėjančios ekonominės situacijos Lietuvoje, bet, manau, kad didelę įtaką daro ir pardavėjų prisitaikymas prie pirkėjų poreikių bei didesnis reklamos srautas.
Kaip paskatinti klientą pirkti?
Aišku, kad kiekvienas reklaminis pranešimas yra sukurtas tam, kad atkreiptų pirkėjo dėmesį, po ko siekiama kito žingsnio – pirkimo. Užkabinti klientą dažnai vieno parodymo konkrečios prekės ar paslaugos neužtenka, dėl to pardavėjai linkę taikyti ir kitus metodus, tokius kaip remarketingas, elektroninio pašto bei socialinių tinklų reklamos, atskiri naujienlaiškių siuntimai su siūlomomis panašiomis į jau įsigytas prekes/paslaugas ar netgi konkrečiam klientui sudaryti asmeniniai pasiūlymai. Tačiau toks pirkėjo persekiojimas su reklaminiais pranešimais ir besikartojančia informacija juose turi ir blogąją pusę. Pirkėjas pastoviai gaudamas tiek daug reklaminės informacijos, kuri dažnu atveju būna jam neaktuali, gali pradėti ją ignoruoti.
Klientų pritraukimas gali būti daug paprastesnis, tačiau tai būtų sunku įsivaizduoti be IT sprendimų, kurie padeda valdyti žmonių susidomėjimą preke/paslauga ar konkrečia parduotuve. Turėdamos pažangią verslo valdymo sistemą mažmeninės prekybos įmonės gali rinkti informaciją apie konkrečius kliento pirkimo įpročius, ją analizuoti ir pateikti būtent tam klientui asmeniškai sugeneruotą reklamą per tokį kanalą, kuris labiausiai patinka klientui (internetinė parduotuvė, programėlė ar kt.). Tokiu būdu pirkėjas gauna žymiai aktualesnę informaciją, būtent tai kas jį domina. Asmeniškai mane tai žymiai labiau skatina atkreipti dėmesį į gaunamą reklamą.
Viską apibendrinus drąsiai galime teigti, kad pragyvenome laikotarpį, kai mažmenininkų vienintelis sąlytis su pirkėjais yra čekio išmušimas parduotuvėje, dabar rinkti ir analizuoti kliento pirkimo įpročius tiesiog būtina, norint pasiūlyti suasmenintą, konkrečiam klientui skirtą pasiūlymą. Sunku būtų nesutikti, kad IT sistemos turėjo didelę įtaką šiems pokyčiams. Įdomu, kas mažmeninė prekybos sektoriaus laukia ateityje…
Valdas Semėnas
LinkedIn